Tarptautinės konferencijos „Viešasis interesas ir laisvoji prekyba“ programa

Viešasis interesas ir laisvoji prekyba: CETA, TTIP ir europinių standartų likimas

Tarptautinė konferencija

Gegužės 18 d., ketvirtadienis, Vilnius, J.Jasinskio g. 15, Aula 222

10:00-10:15: konferencijos įžanga: Karolis Klimka (STOP TTIP Lietuva), Viešasis interesas ir laisvoji prekyba

10:15-10:35: Lucile Falgueyrac (Seattle to Brussels Network), Interesų balansavimas? Lobizmas, verslo korporacijų įtaka ir ES prekybos politika | Balancing interests? Lobbying, corporate influence and the EU trade policy

10:35-10:50: klausimai, diskusija

10:50-11:10: Stephanie Roth (OPEN Network), ES ir Kanados išsamusis susitarimas CETA: velnias slypi detalėse | CETA: the devil is in the detail!

11:10-11:25: klausimai, diskusija

11:25-11:45: Léa Auffret (Europos vartotojų organizacija (BEUC), Kodėl CETA netinkama vartoti | Why CETA fails the consumer crash test

11:45-12:00: klausimai, diskusija

12:00-12:15: apibendrinimas

12:15-13:15: pietūs

13:15-13:35: Fabian Flues (Friends of the Earth Europe), CETA nekenkia aplinkai? | CETA – a good deal for the environment?

13:35-13:50: klausimai, diskusija

13:50-14:10: Laurens Ankersmit (ClientEarth), Ar CETA investuotojų arbitražas suderinamas su ES teise? | The Investment Court System in CETA and EU law

14:10-14:25: klausimai, diskusija

14:25-14:45: Paulius Murauskas (Transparency International Lietuvos skyrius), Lobizmas Lietuvoje

14:45-15:00: klausimai, diskusija

15:00-15:15: bendra diskusija, apibendrinimas

Reklama

Konferencijos „Viešasis interesas ir laisvoji prekyba“ dalyviai atskuba į pagalbą Seimo nariams ir Prezidentei, kurie neranda laiko informuoti visuomenę apie CETA

Vilnius, gegužės 17 d. 

Gegužės 18 d. 10 val. Vilniuje, J.Jasinskio g. 15 (Vilniaus kolegija, Aula 222), prasidės tarptautinė konferencija „Viešasis interesas ir laisvoji prekyba: CETA, TTIP ir europinių standartų likimas“. Žinomi tarptautinių organizacijų ekspertai į Vilnių atvyksta pasidalinti žiniomis ir įžvalgomis apie itin prieštaringai vertinamą ES ir Kanados išsamųjį susitarimą CETA (liet. IEPS — išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas), kuris netrukus pasieks LR Seimą.

Europos pilietinės organizacijos pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria Europos Sąjungos prekybos politikai, ypač transatlantiniams susitarimams: TTIP (liet. TPIP — Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė su JAV) ir CETA (liet. IEPS). Šimtai tūkstančių europiečių protestavo prieš šiuos susitarimus gatvėse, surinkti milijonai nepritarimo parašų.

Kaip tik vakar, gegužės 16 d., ES Teisingumo Teismas paskelbė ilgai lauktą nuomonę dėl ES prekybos susitarimų, kurioje išaiškino, kad prekybos susitarimų „negalima sudaryti nedalyvaujant valstybėms narėms“. Tai nemaloni žinia Briuseliui — Vilniaus konferencijos dalyviai aptars šią Europos pilietiniams judėjimams labai svarbią naujieną.

„Visuomeniniai judėjimai parengė įvairių pasiūlymų, kaip turėtų keistis ES prekybos politikos principai ir procedūros, kad 98 procentų europiečių — mūsų — interesai nebūtų ciniškai ignoruojami ir paminami“, — sako viena iš konferencijos organizatorių, Berlyne gyvenanti aktyvistė Laura Gintalaitė. „Briuselis linkęs užmiršti, kad ES pamatiniuose dokumentuose įtvirtinta, jog prekybos politika yra socialinės politikos dalis, taigi jai galioja socialinio teisingumo kriterijai“, — priduria kitas konferencijos organizatorius, Europiečių iniciatyvos prieš CETA ir TTIP koordinatorius Lietuvoje Karolis Klimka.

„Į mūsų konferenciją Vilniuje atvykstantys iškilūs aktyvistai ir ekspertai pristatys argumentus, kodėl CETA gali būti laikoma pavyzdingai blogu susitarimu, tiek politine, tiek ekonomine prasme“, — paaiškina L.Gintalaitė.

Jei nors vienas parlamentas ES nepritars šiam susitarimui, IEPS žlugs. Tačiau susitarimas iš dalies įsigalios laikinai jau liepos mėnesį.

CETA kritikai įspėja, kad šiuo susitarimu atveriamos naujos galimybės tūkstančiams Šiaurės Amerikos verslo korporacijų bylinėtis su ES valstybėmis dėl nepatinkančių įstatymų. Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas prognozuoja, kad dėl CETA Europos Sąjungoje bus prarasta 204 000 darbo vietų. Nurodoma ir grėsmė visuotinės svarbos paslaugoms (socialinėms, sveikatos priežiūros, švietimo, vandens tiekimo…).

Lietuva (skirtingai nei kitos šalys) nepareikalavo išlygų sveikatos priežiūros, švietimo, vandens tiekimo ir skirstymo, energijos tiekimo, vaistų platinimo bei kitoms jautrioms sritims.

Konferencijos dalyviai aptars CETA keliamas grėsmes demokratijai, nacionalinei teisėkūrai, sveikatai, vartotojų apsaugai, aplinkai ir maistui, taip pat šio susitarimo ir jo ratifikavimo proceso keliamą teisinę painiavą. Pranešėjai papasakos, ko imasi kitų ES šalių parlamentarai ir piliečiai siekdami užkirsti kelią CETA ratifikavimui.

Konferencijos pranešėjai

Stéphanie Roth — Prancūzijos ir Šveicarijos aplinkosaugininkė ir aktyvistė, gyvenanti Berlyne. Prestižinės Goldmano aplinkosaugos premijos laureatė. 2002–2010 m. S.Roth gyveno ir dirbo Rumunijoje, kur organizavo visuomeninę kampaniją prieš Kanados aukso kasybos korporacijos planus nuniokoti reto grožio Roșia Montană vietovę. 2008 m. S.Roth inicijavo kampaniją prieš cianido naudojimą kasyboje (Europos Parlamentas 2010 m. pritarė cianido draudimui, tačiau Europos Komisija iki šiol atsisako įgyvendinti tokį draudimą). Nuo 2014 m. S.Roth koordinavo Europos piliečių iniciatyvą STOP TTIP, virtusią Europiečių iniciatyva prieš CETA ir TTIP. Pastaruoju metu S.Roth gilinasi į maisto ir ūkininkavimo klausimus.

Léa Auffret — Europos vartotojų organizacijos (BEUC) prekybos politikos ekspertė. L.Auffret tyrinėja vadinamųjų naujos kartos prekybos susitarimų — TTIP, CETA ir TiSA — poveikį europiniams vartotojų apsaugos standartams. L.Auffret dirbo Prancūzijoje, ir Lotynų Amerikoje. BEUC atstovauja Europos vartotojų interesams. Organizacija tiria ES lygmens sprendimų poveikį aštuoniose srityse: finansinių paslaugų, maisto, skaitmeninių teisių, vartotojų teisių, darnaus vystymosi, saugumo, sveikatos ir energijos.

Fabian Flues — organizacijos Friends of the Earth (Žemės draugai) Europos padalinio kampanijų vadovas. Studijavo ekonomiką, filosofiją ir geografiją Londone, San Paule ir Beirute. F.Flues gilinasi į investicijų politikos ir socialinio teisingumo klausimus. 2014 m. F.Flues paskelbė tyrimą, kuriame analizuoja, kaip derantis dėl prekybos silpninama aplinkos politika ir šalinami visuomenei naudingi saugikliai.

Lucile Falgueyrac — transatlantinio visuomeninių organizacijų tinklo Seattle to Brussels Network koordinatorė. L.Falgueyrac tiria daugiašalių verslo korporacijų politinę įtaką, ES prekybos politiką ir jos užkulisius, taip pat „intelektinės nuosavybės“ problematiką.

Nuotoliniu būdu prie konferencijos ketina prisijungti teisininkas Laurens Ankersmit (ClientEarth), kuris kels klausimą, kaip investuotojus sauganti arbitražo sistema, įtvirtinta prekybos sutartyse, dera su Europos Sąjungos teise.

Konferenciją ves Karolis Klimka, Europiečių iniciatyvos prieš CETA ir TTIP koordinatorius Lietuvoje, visuomenininkas, publicistas. K.Klimka studijavo Vilniuje ir Čikagoje, dirbo Briuselyje ir Rygoje. Be kitų visuomeninių iniciatyvų, K.Klimka dalyvavo judėjimo Už Lietuvą be kabučių veikloje.

Konferencija vyks Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakulteto Auloje 222 (centrinis įėjimas, 1 aukštas), J.Jasinskio g. 15. Konferencijos pradžia — gegužės 18 d., ketvirtadienį, 10 val. Konferencijos kalbos — anglų ir lietuvių (sinchroninis vertimas).

Projektą „Piliečiai ir verslas prieš CETA ir TTIP“ remia Schöpflino fondas (Schöpflin Stiftung).

Kas žinotina apie CETA, kuri įsigalios jau liepą

Lietuvos politikai ir valdininkai vengia kalbėti ir informuoti visuomenę apie tai, kad jau liepos mėnesį bus pradėtas laikinai taikyti Europos Sąjungos ir Kanados išsamusis ekonomikos ir prekybos susitarimas (IEPS, angl. CETA). Laikinai, nes jį dar turi ratifikuoti visų ES valstybių narių parlamentai, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Seimas. Tačiau pakeisti šio susitarimo nebeįmanoma — galima tik atmesti: jeigu nors vienas parlamentas nepritars, CETA žlugs.

Prancūzijos Parlamento nariai iškart atidavė šį susitarimą šalies Konstituciniam Teismui — įvertinti, ar CETA atitinka Prancūzijos teisę. Tai rengiasi padaryti ir slovėnai, taip pat kitų valstybių politikai. Olandai ruošiasi referendumui dėl CETA. Tuo tarpu Lietuvoje — kapų tyla. Tiesa, CETA jau išniro Seimo pavasario sesijos darbotvarkėje, tačiau šis punktas dar neregistruotas.

Dar daugiau galių Briuseliui

Naujuoju išsamiuoju susitarimu CETA steigiamos naujos viršnacionalinės ir viršeuropinės institucijos: investicinių teismų sistema ir Jungtinis komitetas. Šioms institucijoms suteikiama galia vertinti ir atmesti nacionalinius teisės aktus bei keisti europinius teisės aktus ir standartus, nors demokratinė kontrolė joms nebus taikoma.

Susitarimo kritikai pažymi, kad šios naujos institucijos galės bausti ES valstybes nares dėl priimamų ar keičiamų visuomenei naudingų įstatymų. Jungtinis komitetas galės keisti ir patį CETA susitarimą. Taigi nerinkti eurokratai galės savo nuožiūra keisti tai, dėl ko balsuos ir kam pritars išrinktieji atstovai — parlamentarai.

Negana to, išankstinio įspėjimo (angl. early warning) principas įpareigos ES ir jos valstybes nares teikti teisės aktų projektus CETA jungtiniam komitetui anksčiau nei nacionaliniams parlamentams ar Europos Parlamentui. Jungtinis komitetas turės galią atmesti pasiūlymą kaip neatitinkantį investuotojų interesų.

Daugiau laisvės GMO, mažiau maisto saugos

Liberalizavus žemės ūkio rinkas, keisis maisto saugos standartai, nes per CETA jungtinį komitetą bus blokuojami teisės aktų pakeitimai ir skatinamas tolesnis reguliavimo panaikinimas.

CETA nustatytas bendradarbiavimo mechanizmas, kurio tikslas – peržiūrėti ir suderinti genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO) taikomas taisykles taip, kad dabartiniai ES standartai būtų švelninami, ne taip griežtai taikomi ir rečiau tobulinami ateityje. Siekiama aiškaus tikslo – „skatinti patvirtinti biotechnologijų produktus“ (t.y. GMO ir kitus naujoviškus produktus).

Iš susitarimo teksto neaišku, kaip bus užtikrinamas žemės ūkio produktų ženklinimas, atsekamumas ir tikros kilmės nuorodos apsauga.

Gana svajoti apie prieinamą sveikatos priežiūrą, vaistus, vandenį 

CETA kritikai ragina politikus pripažinti, kad šiuo susitarimu sukuriamos prielaidos visuotinės svarbos paslaugų (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo, vandens tiekimo) kokybės standartams smukti ir šių paslaugų prieinamumui (įperkamumui) mažėti.

CETA sulaukė daug kritikos dėl to, kad remiantis šiuo susitarimu visos politinės priemonės, taikomos viešajame sektoriuje, gali būti skundžiamos arbitražiniam teismui.

Susitarime nenumatyta išimtis viešiesiems vandentvarkos paslaugų teikėjams. Užsienio investuotojai galės teikti skundus (ieškinius) dėl nacionalinių politikos priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti galimybę naudotis švariu ir saugiu geriamuoju vandeniu.

CETA kelia grėsmę viešosios politikos priemonėms visuomenės sveikatos sektoriuje: užsienio investuotojai įgyja teisę apskųsti šias priemones pagal nuostatas dėl užsienio investicijų.

CETA paveiks vaistų kainas: intelektinės nuosavybės teisės yra neįveikiama kliūtis užtikrinant gyventojams lygias galimybes gauti įperkamų vaistų.

Derybų dėl CETA metu visos ES valstybės narės turėjo galimybę pareikalauti nacionalinių išlygų, t.y. išvardyti sritis, kurių nenori atverti liberalizacijai. Skirtingai nei, pvz., Suomija ir net naujokė Bulgarija, Lietuva į nacionalinį sąrašą neįtraukė sveikatos priežiūros, švietimo, vandens tiekimo ir skirstymo, energijos tiekimo, vaistų platinimo, alkoholio platinimo ir kitų jautrių sričių — t.y. atvėrė šias sritis liberalizacijai, dereguliacijai ir privatizacijai.

Brangs bankų paslaugos

Dėl CETA vyriausybės turės mažiau galimybių imtis reguliavimo veiksmų finansinio nestabilumo problemoms spręsti. CETA nuostatomis finansų sektorius skatinamas prisiimti didesnę riziką ir daryti spekuliatyvias investicijas, kad išgyventų labiau konkurencingoje tarptautinėje rinkoje. Bankai ir kiti finansinių paslaugų teikėjai neišvengiamai brangins paslaugas ir nepaisys mažiau pasiturinčių klientų interesų.

Siekdamas užimti rinkas finansų sektorius imsis rizikingesnių priemonių, parduos daugiau didelės rizikos finansinių produktų ir teiks mažiau paslaugų mažiau turtingiems klientams.

Švietimo laukia privatizacija, darbo kodeksą vėl teks liberalizuoti

IEP susitarimu užtikrinamas platesnis rinkos atvėrimas švietimo paslaugų srityje, visų pirma ikimokyklinio ugdymo, vidurinio lavinimo ir aukštojo mokslo bei suaugusiųjų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo srityse.

CETA sukėlė Europos profesinių sąjungų pasipiktinimą, nes šiuo susitarimu neužtikrinamas 8-ių pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų įgyvendinimas ir nenumatytos jokios sankcijos už darbuotojų teisių pažeidimus. Be to, CETA susitarime nenumatyta jokia veiksminga stebėsenos procedūra, kurioje dalyvautų ir socialiniai partneriai bei pilietinės visuomenės atstovai.

Daugės bedarbių

Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas priėmė nuomonę, kurioje perspėja, kad dėl CETA Europos Sąjungoje bus prarasta 204 000 darbo vietų. Dėl visų sektorių sutrikdymo numatomas ilgalaikio nedarbo augimas.

Komiteto ataskaitoje taip pat pažymima, kad CETA susitarime nenumatyta jokia parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms: jos turės konkuruoti su didžiosiomis Šiaurės Amerikos tarptautinėmis korporacijomis, dėl to pavojuje atsidurs dar 90 mln. darbo vietų.

Labiausiai nukentės regionai, kaimo vietovės

Pačios Europos Komisijos ataskaitoje prognozuojamas vietos gamybos apimties ir ES produkcijos gamybos vertės sumažėjimas dėl CETA. Mažės supirkimo iš mažų ūkininkų kainos.

Itin didelį CETA poveikį gali patirti kaimo vietovės: mažės darbo vietų ir galimybių pragyventi iš žemės ūkio veiklos. Nebebus taikomi ir remiami tradicinio ūkininkavimo modeliai. Dėl iš dalies liberalizuojamų tarifų CETA prisidės prie opių žemės ūkio sektorių (pvz., jautienos, kiaulienos ir pienininkystės) perprodukcijos.

Susitarime nėra konkrečių nuostatų dėl gyvūnų gerovės. Susitarime numatytos „abipusio pripažinimo“ procedūros leis ES rinkoje platinti produktus, pagamintus ir patvirtintus pagal Kanados ir JAV standartus, be papildomo tvirtinimo pagal ES procedūras, grindžiamas atsargumo principu.

Neliko vietos žmogaus teisėms

Skirtingai nei ankstesniuose prekybos susitarimuose, CETA nėra žmogaus teisėms skirtos dalies. Šiuo susitarimu ES prisiima naujų įsipareigojimų dėl tarpvalstybinių duomenų srautų. Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertas Alfred de Zayas pasmerkė CETA susitarimą, pavadindamas jį nesuderinamu su teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principais. Jis netgi paragino visas ES valstybes nares surengti nacionalinius referendumus dėl CETA.

Nešvariausias sandėris pasaulyje

CETA susitarime nėra nė žodžio apie iškastinio kuro atsisakymą, ekologiškų energijos šaltinių naudojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą žemės ūkio sektoriuje. Kanados vyriausybė sėkmingai pasinaudojo derybomis, kad atvertų kelius nešvariausio kuro pasaulyje — bitumingojo smėlio naftos — importui į ES.

CETA neužtikrinamas pagrindinių tarptautinių aplinkosaugos susitarimų ratifikavimas. CETA leis įsitvirtinti praktikai aplinkos apsaugos priemones skųsti arbitražo teismui kaip „neteisėtas kliūtis prekybai“. O dėl investicijų apsaugos bet kokios nacionalinės reformos tampa pernelyg brangios, nes nacionalinė valdžia verčiama tiesiogine prasme susimokėti už savo sprendimus. 

Lietuva čia jau turi skaudžios patirties: tarptautinė verslo korporacija „Veolia“ pateikė 100 milijonų eurų ieškinį Lietuvai Vašingtono arbitraže — ir paaiškino kodėl: esą Lietuvos valdžios institucijos priėmė daugiau nei 50 šiai korporacijai nepalankių įstatymų pakeitimų.

Vadinamas „zombiu“

Net kuriai nors iš šalių nutraukus CETA susitarimą, investicijų apsaugos nuostatos galios dar 20 metų nuo susitarimo nutraukimo dienos. Dėl to šis susitarimas vadinamas „zombišku“: jis veiks net pasibaigęs.

Lietuvos teisininkams neramių minčių kelia ir laikinas susitarimo taikymas, jo dar neratifikavus Seime: šviežios monografijos autorių Agnės Limantės ir Aistės Augustauskaitės nuomone, „Tarptautinių sutarčių ratifikavimas parlamente suteikia galimybę įstatymų leidėjui peržiūrėti vykdomosios valdžios parengtą ir suderintą susitarimą – atstovaujamoji valdžia tokiu būdu yra įgaliota atlikti vykdomosios valdžios parlamentinę kontrolę. Laikinas sutarties taikymas sumažina parlamento vaidmenį“.

 Daugiau informacijos: ceta.lt

CETA — grėsmė viešosioms paslaugoms, darbo teisei ir ES valstybių narių suverenumui

Visos sritys atveriamos dereguliavimui

Pagrindinis ES-Kanados laisvosios prekybos susitarimo CETA taikinys yra vadinamosios netarifinės kliūtys. Prekybos muitai tarp Kanados ir Europos ir dabar yra labai maži; CETA susitarimu užsimota suvienodinti Europos ir Kanados taisykles, taikomas socialinei sferai, viešosioms paslaugoms, darbo santykiams, maistui, aplinkai ir kitoms sritims.

Taigi CETA turės padarinių visiems europiniams standartams: maisto saugai, sveikatos apsaugai, viešiesiems pirkimams, duomenų apsaugai ir daugeliui kitų labai jautrių sričių.

Šiaurės Amerikos darbo santykių reguliavimo kultūra labai skiriasi nuo europinės. Pvz., Kanada iki šiol nėra ratifikavusi Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų dėl vaikų darbo, dėl teisės jungtis į profesines sąjungas; JAV darbuotojai neturi formalios teisės į atostogas ir pan.

CETA susitarimu numatomi reikšmingi įsipareigojimai privačioms paslaugoms švietimo ir sveikatos priežiūros srityse. ES šalys narės šiuo susitarimu atveria duris pelno siekiančioms užsienio įmonėms ir suteikia naujų, iki tol neregėtų teisių privatiems investuotojams.

Viešosios paslaugos šiuo susitarimu atveriamos dereguliavimui ir liberalizavimui. O arbitražo teismų sistema leis Amerikos ir Kanados investuotojams kelti milijoninius ieškinius Europos valstybėms.

Kanados ir JAV valdžia ir lobistai seniai spaudžia Briuselį, kad jų privačios įmonės būtų prileistos prie viešųjų paslaugų sektoriaus Europoje.

Lietuva nepasinaudojo proga apsaugoti viešąsias paslaugas

CETA įteisinami vadinamieji užrakinimo mechanizmai, kurie užtikrins, kad investicijų nebūtų galima riboti, kai liberalizavimo ir privatizavimo procesai jau startavę, — todėl perimti tam tikrą viešųjų paslaugų sritį iš investuotojo bus labai sunku arba neįmanoma.

Prisiminkime kad ir „Vilniaus energijos“ ginčą su Vilniaus savivaldybe: šią įmonę valdanti korporacija „Veolia“ tėškė 100 mln. eurų ieškinį Lietuvai; motyvas — šalies vldžia priėmė daigiau nei 50 teisės aktų, kuriais esą apribojo „Veolia“ investicinę veiklą. Dabar savivaldybė dar gali ir ketina atsiimti šilumos ūkį iš investuotojų. Jeigu būtų ratifikuota CETA, nė viena iš ES šalių negalėtų pasitraukti iš susitarimo, nebent išstotų iš ES.

Tarptautiniai arbitražai veikia kaip valstybių baudimo ar šantažavimo mechanizmai: įstatymų leidėjai ir politikai verčiami susimokėti už savo sprendimus.

Maža to, viešosios paslaugos CETA susitarime įtrauktos į vadinamąjį neigiamą sąrašą. Tai – naujas dalykas, nes „klasikiniuose“ prekybos susitarimuose buvo taikomi teigiami sąrašai: valstybės numatydavo, kokias sritis nori liberalizuoti ir privatizuoti. Dabar — viskas atvirkščiai: visos viešosios paslaugos yra atveriamos dereguliavimui, išskyrus tas sritis, kurias valstybės „nepamiršta“ įtraukti į neigiamą sąrašą.

Vienas iš CETA priedų skirtas ES valstybėse narėse taikomoms „išlygoms“, kurių valstybės pareikalavo derybų procese. Deja, tarp Lietuvoje numatytų taikyti išlygų nėra nei švietimo, nei sveikatos priežiūros, nei vandens tiekimo ir skirstymo, nei vaistų, nors kitos šalys (pvz., Suomija, Bulgarija) pasiliko teisę išlaikyti šias paslaugas ir jų reguliavimą savo rankose.

Investuotojams – išskirtinės sąlygos

CETA įteisinamos nelygios užsienio investuotojų ir visuomenės galimybės ginti savo interesus.

Investuotojams susitarime numatytos galimybės ginti savo interesus arbitražo teismuose, į kuriuos jie gali kreiptis dėl visko, ką laiko „kliūtimi“ investicijoms, verslui, prekybai. Tačiau nei darbuotojai, nei aplinkosaugininkai tokios galimybės neturės. Net vietiniai investuotojai, savivaldybės ir nacionalinės vyriausybės negalės kreiptis į specialius arbitražus. 

Jokių mechanizmų, kurie leistų nubausti verslo korporacijas dėl žmogaus teisių pažeidimų ar žalos gamtai CETA susitarime nenumatyta.

Savivaldybės ir valdžios institucijos neturėtų galimybių investuotojams iškelti jokių papildomų sąlygų, susijusių su viešuoju interesu, aplinkosauga, darbuotojų kvotomis, viešaisiais pirkimais ir pan.

Suverenumo varžymas

Negana to, ratifikavus CETA būtų apribota ir varžoma valstybių suvereni galia kurti teisės aktus: pradėtų veikti „bendradarbiavimo reguliavimo srityje“ forumai — už uždarų durų Briuselio biurokratai, verslo lobistai ir Kanados valdžios institucijų atstovai svarstytų siūlomus teisės aktus ar norimas pašalinti „prekybos kliūtis“. 

Nacionalinės ES valstybių vyriausybės būtų įpareigotos iš anksto įspėti šiuos forumus ir Kanados vyriausybę apie rengiamus teisės aktus: investuotojų lūkesčių neatitinkantys įstatymų projektai keliautų į šiukšlių dėžę.

Kas toliau

Prognozuojama, kad CETA gali įstrigti Vokietijos, Prancūzijos ir kituose parlamentuose.

 

CETA — grėsmė demokratijai, aplinkai, viešosioms paslaugoms ir 90 mln. darbo vietų

Vasario 15 d. Europos Parlamentas spręs, ar pritarti ES ir Kanados laisvosios prekybos susitarimui (angl. santrumpa CETA, liet. „Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (IEPS)“).

CETA apibūdinamas kaip plačiausio užmojo susitarimas ES istorijoje.

Europarlamentarams ratifikavus, šis susitarimas iš dalies įsigalios preliminariai (arba „laikinai“), nors jį dar turės svarstyti ir patvirtinti nacionaliniai ir regioniniai ES valstybių narių parlamentai.

Europos Sąjungoje taikomos vartotojų, visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos priemonės buvo grindžiamos šios Sąjungos steigimo dokumentuose įrašytu atsargumo principu (angl. precautionary principle). Daugelis Europoje egzistuojančių apribojimų, draudimų ar taisyklių CETA susitarime vadinami „kliūtimis prekybai“, nes Kanada (kaip ir JAV) pripažįsta tik „mokslinio įrodymo“ principą: „kas neįrodyta, tas nedraudžiama“.

Kanadoje liberaliai žiūrima į Europoje draudžiamus

  • hormonus,
  • neonikotinoidus,
  • vėžį sukeliančias ir hormoninę sistemą ardančias chemines medžiagas,
  • glifosatą,
  • raktopaminą,
  • genetiškai modifikuotus produktus (žuvį, obuolius ir kt.),
  • maisto dažiklius,
  • mėsos apdorojimą chloro tirpalu.

CETA vadinamas „naujos kartos“ susitarimu. Jame įtvirtinta naujoviška investuotojų apsaugos (arbitražo) sistema leis tūkstančiams tarptautinių verslo korporacijų bylinėtis su nacionalinės valdžios institucijomis dėl nepatinkančių teisės aktų, įstatymų ir sprendimų.

Suprasti, kaip veikia investuotojų apsaugos sistema, padės šis „lietuviškas“ pavyzdys: „Vilniaus energiją“ valdanti tarptautinė bendrovė „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) pateikė 100 mln. eurų ieškinį Lietuvai Vašingtono arbitraže. Motyvas — Lietuvos Respublika esą priėmė daugiau nei 50 šiai bendrovei nepalankių teisės aktų ir įstatymų pakeitimų.


Anot teisės ekspertų, priėmus CETA kils ištisa ieškinių Europos valstybėms epidemija.

 81 proc. Kanados įmonių yra Amerikos korporacijų dukterinės įmonės.

Pasinaudodamos „investuotojų teisėmis“ korporacijos galės šantažuoti ir atgrasinti teisės kūrėjus ir sprendžiančius valdžios atstovus nuo visuomenei naudingų sprendimų priėmimo.

CETA susitarime numatyta galimybė korporacijoms gauti kompensacijas už dar nepatirtus „būsimus nuostolius“: ieškinys gali būti teikiamas dėl nerealizuotų „teisėtų lūkesčių“.

CETA suteikia investuotojams juridiškai garantuotas teises, bet nenumato jokių pareigų. Tuo metu piliečiams, bendruomenėms ar profesinėms sąjungoms jokių galimybių teikti ieškinius dėl žalos aplinkai ar darbuotojų teisių pažeidimų susitarime nenumatyta.

Taigi šiuo susitarimu įteisinama su ES teise nesuderinama paralelinė teisingumo sistema, leidžianti investuotojams apeiti esamą teisenos sistemą ir nepaisyti Europos valstybių įstatymų.

CETA įtvirtinta investuotojų arbitražo sistema yra diskriminacinė, nes užsienio investuotojams suteikia teisių, kurių neturi nei piliečiai, nei vietiniai investuotojai.

Be to, CETA apribojamos valdžios institucijų galios kurti, plėsti ir reguliuoti viešąsias paslaugas ar, reikalui esant, perimti paslaugas ir objektus iš susikompromitavusių ir nusikaltusių investuotojų, šalinti nevykusios privatizacijos ir liberalizacijos padarinius.

Šiuo susitarimu įtvirtinami naujoviški liberalizavimo lygio „įšaldymo“ („užrakinimo“, angl. lock-in) mechanizmai, neleidžiantys sugrįžti į ankstesnį liberalizavimo lygį arba anuliuoti liberalizacijos rezultatus.

CETA vadinamas „gyvu susitarimu“: jame įtvirtintas „bendradarbiavimo reguliavimo srityje“ mechanizmas leis tarptautinėms verslo korporacijoms tiesiogiai dalyvauti teisėkūros ir sprendimų priėmimo procese, daryti poveikį politikams ir pareigūnams, užkardyti viešajam interesui palankius sprendimus. Begalinės derybos tarp biurokratų ir verslo lobistų vyks už uždarų durų.

CETA yra pirmas ES susitarimas, kuriuo paslaugų liberalizavimas traktuojamas kaip taisyklė, o reguliavimas viešojo intereso labui — kaip išimtis. Visos sritys ir viešosios paslaugos, kurių valstybės narės neįtraukė į „neigiamą sąrašą“, automatiškai atveriamos liberalizacijai.

Anot nepriklausomų CETA ekonominio ir socialinio poveikio vertinimų,

  • Europos Sąjungoje bus prarasta 204 000 darbo vietų,
  • atlyginimai „užšals“; nelygybė gilės;
  • dėl visų sektorių sutrikdymo numatomas ilgalaikio nedarbo augimas.

EP Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas pabrėžė, kad CETA nenumatyta jokia parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms: jos turės konkuruoti su didžiosiomis Šiaurės Amerikos tarptautinėmis korporacijomis, dėl to pavojuje atsidurs 90 mln. darbo vietų.

CETA susilpnins Kanados ir ES atsparumą finansinėms krizėms, nes šiuo susitarimu toliau radikaliai liberalizuojamos finansų rinkos ir apribojamos galimybės šalinti finansinio nestabilumo priežastis ir apsaugoti vartotojus bei ekonomiką.

ES-Kanados laisvosios prekybos susitarimu metamas iššūkis pamatinėms žmogaus teisėms: dėl jo nukentės teisė į privatumą ir asmens duomenų apsaugos principai. CETA nuostatos dėl intelektinės nuosavybės labai panašios į liūdnai pagarsėjusio ACTA susitarimo, kuris, kilus skandalui, buvo palaidotas Europos Parlamente 2012 m.