CETA — grėsmė demokratijai, aplinkai, viešosioms paslaugoms ir 90 mln. darbo vietų

Vasario 15 d. Europos Parlamentas spręs, ar pritarti ES ir Kanados laisvosios prekybos susitarimui (angl. santrumpa CETA, liet. „Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas (IEPS)“).

CETA apibūdinamas kaip plačiausio užmojo susitarimas ES istorijoje.

Europarlamentarams ratifikavus, šis susitarimas iš dalies įsigalios preliminariai (arba „laikinai“), nors jį dar turės svarstyti ir patvirtinti nacionaliniai ir regioniniai ES valstybių narių parlamentai.

Europos Sąjungoje taikomos vartotojų, visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos priemonės buvo grindžiamos šios Sąjungos steigimo dokumentuose įrašytu atsargumo principu (angl. precautionary principle). Daugelis Europoje egzistuojančių apribojimų, draudimų ar taisyklių CETA susitarime vadinami „kliūtimis prekybai“, nes Kanada (kaip ir JAV) pripažįsta tik „mokslinio įrodymo“ principą: „kas neįrodyta, tas nedraudžiama“.

Kanadoje liberaliai žiūrima į Europoje draudžiamus

  • hormonus,
  • neonikotinoidus,
  • vėžį sukeliančias ir hormoninę sistemą ardančias chemines medžiagas,
  • glifosatą,
  • raktopaminą,
  • genetiškai modifikuotus produktus (žuvį, obuolius ir kt.),
  • maisto dažiklius,
  • mėsos apdorojimą chloro tirpalu.

CETA vadinamas „naujos kartos“ susitarimu. Jame įtvirtinta naujoviška investuotojų apsaugos (arbitražo) sistema leis tūkstančiams tarptautinių verslo korporacijų bylinėtis su nacionalinės valdžios institucijomis dėl nepatinkančių teisės aktų, įstatymų ir sprendimų.

Suprasti, kaip veikia investuotojų apsaugos sistema, padės šis „lietuviškas“ pavyzdys: „Vilniaus energiją“ valdanti tarptautinė bendrovė „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) pateikė 100 mln. eurų ieškinį Lietuvai Vašingtono arbitraže. Motyvas — Lietuvos Respublika esą priėmė daugiau nei 50 šiai bendrovei nepalankių teisės aktų ir įstatymų pakeitimų.


Anot teisės ekspertų, priėmus CETA kils ištisa ieškinių Europos valstybėms epidemija.

 81 proc. Kanados įmonių yra Amerikos korporacijų dukterinės įmonės.

Pasinaudodamos „investuotojų teisėmis“ korporacijos galės šantažuoti ir atgrasinti teisės kūrėjus ir sprendžiančius valdžios atstovus nuo visuomenei naudingų sprendimų priėmimo.

CETA susitarime numatyta galimybė korporacijoms gauti kompensacijas už dar nepatirtus „būsimus nuostolius“: ieškinys gali būti teikiamas dėl nerealizuotų „teisėtų lūkesčių“.

CETA suteikia investuotojams juridiškai garantuotas teises, bet nenumato jokių pareigų. Tuo metu piliečiams, bendruomenėms ar profesinėms sąjungoms jokių galimybių teikti ieškinius dėl žalos aplinkai ar darbuotojų teisių pažeidimų susitarime nenumatyta.

Taigi šiuo susitarimu įteisinama su ES teise nesuderinama paralelinė teisingumo sistema, leidžianti investuotojams apeiti esamą teisenos sistemą ir nepaisyti Europos valstybių įstatymų.

CETA įtvirtinta investuotojų arbitražo sistema yra diskriminacinė, nes užsienio investuotojams suteikia teisių, kurių neturi nei piliečiai, nei vietiniai investuotojai.

Be to, CETA apribojamos valdžios institucijų galios kurti, plėsti ir reguliuoti viešąsias paslaugas ar, reikalui esant, perimti paslaugas ir objektus iš susikompromitavusių ir nusikaltusių investuotojų, šalinti nevykusios privatizacijos ir liberalizacijos padarinius.

Šiuo susitarimu įtvirtinami naujoviški liberalizavimo lygio „įšaldymo“ („užrakinimo“, angl. lock-in) mechanizmai, neleidžiantys sugrįžti į ankstesnį liberalizavimo lygį arba anuliuoti liberalizacijos rezultatus.

CETA vadinamas „gyvu susitarimu“: jame įtvirtintas „bendradarbiavimo reguliavimo srityje“ mechanizmas leis tarptautinėms verslo korporacijoms tiesiogiai dalyvauti teisėkūros ir sprendimų priėmimo procese, daryti poveikį politikams ir pareigūnams, užkardyti viešajam interesui palankius sprendimus. Begalinės derybos tarp biurokratų ir verslo lobistų vyks už uždarų durų.

CETA yra pirmas ES susitarimas, kuriuo paslaugų liberalizavimas traktuojamas kaip taisyklė, o reguliavimas viešojo intereso labui — kaip išimtis. Visos sritys ir viešosios paslaugos, kurių valstybės narės neįtraukė į „neigiamą sąrašą“, automatiškai atveriamos liberalizacijai.

Anot nepriklausomų CETA ekonominio ir socialinio poveikio vertinimų,

  • Europos Sąjungoje bus prarasta 204 000 darbo vietų,
  • atlyginimai „užšals“; nelygybė gilės;
  • dėl visų sektorių sutrikdymo numatomas ilgalaikio nedarbo augimas.

EP Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas pabrėžė, kad CETA nenumatyta jokia parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms: jos turės konkuruoti su didžiosiomis Šiaurės Amerikos tarptautinėmis korporacijomis, dėl to pavojuje atsidurs 90 mln. darbo vietų.

CETA susilpnins Kanados ir ES atsparumą finansinėms krizėms, nes šiuo susitarimu toliau radikaliai liberalizuojamos finansų rinkos ir apribojamos galimybės šalinti finansinio nestabilumo priežastis ir apsaugoti vartotojus bei ekonomiką.

ES-Kanados laisvosios prekybos susitarimu metamas iššūkis pamatinėms žmogaus teisėms: dėl jo nukentės teisė į privatumą ir asmens duomenų apsaugos principai. CETA nuostatos dėl intelektinės nuosavybės labai panašios į liūdnai pagarsėjusio ACTA susitarimo, kuris, kilus skandalui, buvo palaidotas Europos Parlamente 2012 m.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s